Pameni tuos ypatingus, vis šiltėjančio pavasario rytus prieš du metus? Kuomet pabudindavo saulės spinduliai, o miestas tik tik busdavo? Gatvės tylios, mašinos lėtos, žmonės mieguisti.
Improvizuotas stalelis - taburetė. Rytinė, raudonoji arbata puodeliuose. Ji tokios pat spalvos kaip ir saulė - geltona, oranžinė, raudona, rusva...
Mūsų rytas sėdint lovoje ir žiūrint pro langą. Matėsi tik žalių medžių viršūnės ir tolių toliai, saulės budimas. Atrodė lyg mes kažkur, tik ne betoniniame mieste, tarp keturių sienų, o kažkur ten, laukuose, laisvėje. Minčių ir kūno.
Kaip norėčiau sugrįžti laiku. Ne tam, kad pakeisčiau, kad darkart išgyvenčiau. Kiekvieną kvėptelėjimą, prisiglaudimo švelnumą. Atrodo jaučiu Tavo kūno šilumą, gyvplaukių švelnumą. Lengvas vienas kitas sakinys apie viską ir nieką. Nepasakysiu apie ką kalbėjome, bet žinau, ką jaučiau. Stiprybės šaltinį ir meilės prisilietimą. Naujai dienai, naujai kovai, žingsniams į priekį.
Mūsų rytas sėdint lovoje ir žiūrint pro langą. Matėsi tik žalių medžių viršūnės ir tolių toliai, saulės budimas. Atrodė lyg mes kažkur, tik ne betoniniame mieste, tarp keturių sienų, o kažkur ten, laukuose, laisvėje. Minčių ir kūno.
Kaip norėčiau sugrįžti laiku. Ne tam, kad pakeisčiau, kad darkart išgyvenčiau. Kiekvieną kvėptelėjimą, prisiglaudimo švelnumą. Atrodo jaučiu Tavo kūno šilumą, gyvplaukių švelnumą. Lengvas vienas kitas sakinys apie viską ir nieką. Nepasakysiu apie ką kalbėjome, bet žinau, ką jaučiau. Stiprybės šaltinį ir meilės prisilietimą. Naujai dienai, naujai kovai, žingsniams į priekį.
Hm... kiek daug "prisilietimo", "švelnumo". To, ko labai labai pasiilgstu ir trokštu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą